lmt thumb

Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute, Neurobiologijos ir biofizikos k-droje vykdomas projektas „Blokatorių poveikio menturdumblio Nitellopsis obtusa tonoplasto joninių kanalų aktyvumui tyrimas „patch clamp“ metodu“., 09.3.3-LMT-K-712-03-0008.

 

Projekto trukmė - 2017.10.02 – 2018.04.30

Mokslinio tyrimo vadovas – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto, Neurobiologijos ir biofizikos k-dros doc. dr. Vilma Kisnierienė.

Studentas – Vilniaus universiteto antrosios pakopos Biofizikos studijų programos 1 kurso studentas Vilmantas Pupkis.

Projekto tikslas– tirti įvairių blokatorių poveikį menturdumblio Nitellopsis obtusa tonoplasto joninių kanalų elektrinėms savybėms, vykdant elektrofiziologinį tyrimą „patch clamp“ metodu vieno kanalo lygmeniu.

 

Santrauka

Projektu siekiama lavinti perspektyvaus jaunojo tyrėjo mokslinius įgūdžius tiriant joninių kanalų aktyvumą vieno kanalo lygmeniu realiu laiku in vivo bei kitas su projektu susijusias mokslines kompetencijas.

„Patch clamp“ metodas idealiai tinka atskirti joninių kanalų populiacijas, tirti kanalų funkcines savybes, selektyvumą įvairiems jonams, taip pat ir įvairių medžiagų poveikį joninių kanalų aktyvumui. Šiame tyrime bus naudojama citoplazminių lašų, suformuotų iš menturdumblio Nitellopsis obtusa tarpubamblinių ląstelių, modelinė sistema, leidžianti tirti ląstelių vakuolės membranos (tonoplasto) joninius kanalus „patch clamp“ metodu sąlygomis, artimomis fiziologinėms. Projekto metu „patch clamp“ metodu bus tiriamas blokatorių (Cs+ jonų, tetraetilamonio chlorido, etakrininės rūgšties) poveikis joninių kanalų aktyvumui, tai yra tokiems parametrams kaip joninio kanalo laidumo ar atsidarymo tikimybės priklausomybė nuo įtampos. Šis projektas suteiks fundamentinių žinių apie joninių kanalų veikimo principus, užpildys žinių apie augalų elektrogenezę spragas, gautus rezultatus bus galima lyginti su menturdumbliams evoliuciškai artimų aukštesniųjų augalų tyrimų rezultatais.