Moksliniai tyrimai

Lytinių hormonų poveikis kognityviosioms funkcijoms ir socioemociniam elgesiui

 

 

Tiriamas ryšys tarp konityviųjų funkcijų ir lytinių steroidinių hormonų arba sintetinių jų pakaitalų, t.y. hormoninių kontraceptikų. Vertinami psichologiniai (asmenybės bruožai, nuotaika ir kt.), elgsenos (reakcijos laikas, tikslumas ir pan.) bei fiziologiniai (elektroencefalografiniai (EEG), su įvykiu susijusių potencialų (ERP), elektrokardiografiniai, odos elektrinio aktyvumo ir pan.) parametrai. Hormonų koncentracija nustatoma iš seilių.

Metodai ir įranga:

  • Pagrindinis dėmesys skiriamas daugiakanalės elektroencefalogramos (EEG) registravimui ir analizei. Registravimui naudojama ASA Lab sistema, analizei MATLAB aplinkoje veikiantys EEGLab, RAGU, sLORETA programiniai paketai. Šia metodika objektyviai įvertinamas žmogaus smegenų elektrinis aktyvumas bei elektrinis atsakas į stimulus, užduotis, ir pan.
  • Taip pat dirbame su žvilgsnio parametrų vertinimo įranga EyeLink. Vertinant žvilgsnio parametrus galime nustatyti kur ir kaip ilgai žmogus žiūrėjo, tokiu būdu įvertinamas ir dėmesys. Be to, įranga leidžia išmatuoti kaip į pateiktą vaizdą/užduotį reagavo vyzdys, tokiu būdu galime nustatyti stimulo svarbą, užduoties sunkumą ir pan.
  • Kitų fiziologinių parametrų (elektrokardiogramos, kvėpavimo, odos elektrinio laidumo, raumenų aktyvumo) registracijai naudojamas PowerLab kompiuterizuotas poligrafas ir Lab Chart programinė įranga. Įvairių periferinių signalų registraciją naudojame žmogaus kūno reaktyvumo į emocinius ir stresą keliančius stimulus objektyviam įvertinimui. 
  • Steroidinių hormonų koncentracijai iš seilių nustatyti naudojame ELISA analizės metodą.
  • Eksperimentų kūrimui ir stimulų pateikimui naudojame E-Prime programinę įrangą.
  • Be to, naudojame daug klausimynų nuotaikos ir emocinės būklės (PANAS, ERQ, TASS, GAD), streso lygio (PSS), lytiškumo (GERAS), asmenybės bruožų (HEXACO) ir kt. vertinimui.

 

Grupės nariai

Grupės nariai

 

ramune gri.1

                Grupės vadovė

           Dr. Ramunė Grikšienė

 

 rimante1

 Doktorantė

 Rimantė Gaižauskaitė

 

 ingrida zelionkaite1

             Doktorantė

         Ingrida Zelionkaitė

 

portretas2 

Doktorantė

Ieva Brimienė


 

 

erikas1

Doktorantas

Erik Ilkevič


           

 

lina galdutyte1       

Magistrantė

Lina Galdutytė

 

 milda brokeviciute1

Magistrantė

Milda Brokevičiūtė



Magistrantai:

Kamilė Kupliauskaitė

Kostas Šimaitis

Roberta Morkūnaitė

Dominyka Kontrimaitė

Dominyka Brūzdaitė

 

Bakalaurantė

Eglė Jašinskaitė

 

Vykdomi tyrimai. Kvietimai dalyvauti

Ryšio tarp menopauzės simptomų, streso ir žarnyno mikrobiotos tyrimas

Šiame tyrime gilinamės į ryšį tarp menopauzės simptomų, streso ir žarnyno mikrobiotos. Su doktorante, gydytoja ginekologe Ieva Brimiene tyrimą vykdysime keliais etapais.

Pradėjome nuo apklausos, kurioje kvietėme dalyvauti 45 - 55 metų amžiaus moteris. Apklausos tikslas - įvertinti esamos ar artėjančios menopauzės simptomus, bendrą savijautą ir patiriamą stresą. Ačiū visoms dalyvavusioms. Šiuo metu analizuojame aplklausos rezultatus, netrukus jais pasidalinsime.

Kvietimas į tyrimus „Lyties, lytinių hormonų poveikis socioemocinėms irkognityvinėms funkcijoms“

EEG tyrimas

Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, 2020 04 28 Nr.2020/4˗1223˗708.

                                                         Tyrimas baigtas, vykdome duomenų analizę. Daugiau informacijos apie EEG tyrimą šiame plakate:kvietimas rg

Akių judesių tyrimas

Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, 2020 04 28 Nr.2020/4˗1223˗708.

Tyrimas baigtas, vykdome duomenų analizę. Daugiau informacijos apie akių judesių tyrimą šiame plakate:

microsoftteams image

Tarptautinis tyrimas - apklausa. Kviečiame Dalyvauti MOTERIS!

Tyrimas buvo vykdomas bendradarbiaujant Zalcburgo universiteto, Austrija (dr. Belinda Pletzer), Tiubingeno universiteto, Vokietija (dr. Birgit Derntl) ir Vilniaus universiteto, Lietuva (dr. Ramune Grikšienė) mokslininkėms.

Šiame tyrime vertinome kaip hormoninių kontraceptikų vartojimas yra susijęs su moterų savęs vertinimu ir asmenybe. Duomenų rinkimas ir analizė baigti ir publikuoti:  "Weak associations between personality and contraceptive choice" B. Pletzer, C. Lang, B. Derntl, R. Griksiene (2022) // Front. Neurosci. Sec. Neuroendocrine Science doi:10.3389/fnins.2022.898487

Turite klausimų? Rašykite el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 Apklausa "Hormoninės Kontracepcijos naudojimas Lietuvoje" (vyko 2020 m.)

Rezultatai

anketos posteris

Projektai

Ritmai žmogaus kūne: sąsajos tarp smegenų elektrinio aktyvumo svyravimų ir lytinių hormonų lygio pokyčių

“Rhythms in human body: the search for relationships between brain oscillations and fluctuations of sex hormones”, from the 1st june 2020 to the 15th december, 2020.

Main activities:

  1. June 2, 2023. Project start meeting, will be organized at Vilnius University, Life Sciences Center and online.
  2. June 2 - July 3, 2023. Final steps of the study, analysis of behavioral data, assessment of sex hormones in collected samples. Online training „EEG preprocessing and frequency analysis“.
  3. July 4 – 25, 2023 PhD and Master students visits at University of Münster to learn proposed EEG data analysis methods.
  4. September 20-22, 2023. Workshop “EEG analysis” will be organized at Vilnius University.

 

Workshop “EEG data analysis” 

20-22 September, 2023

Vilnius University, Life Sciences Center, Sauletekio ave. 7

Program 

20th September (Wednesday) Introductions. R402 auditorium

13-13.15 Opening. Coffee/Tea.

13.15 - 14 Lecture. Introduction to EEG. Ramunė Grikšienė, Vilnius University

14-16 Lecture. EEG oscillations. Elena Čėsnaitė, University of Munster

21st September (Thursday) Methods

R201 auditorium

10-11 Lecture. Preprocessing of EEG data. Elena Čėsnaitė, University of Munster

Coffee/Tea Break 

11.30 - 13.30 Practicals*:

  • Preprocessing of resting state EEG. Elena Čėsnaitė (University of Munster), Rimantė Gaižauskaitė, Ingrida Zelionkaitė, Vilnius University

  • Analysis of oscillations (periodic, aperiodic activity). Lina Gladutytė, Vilnius University,  Elena Čėsnaitė (University of Munster)

Lunch break

R404 auditorium

14.30 -16.00 Lecture and Practical. Automated preprocessing of EEG data. Valdas Noreika, Queen Mary University of London.

Coffee/Tea Break

16.15-18.00 Lecture and Practical. Multivariate source separation. Rasa Gulbinaitė, Netherlands Institute for Neuroscience, Amsterdam.

22nd September (Friday) Applications

R103 auditorium

10-11 Lecture. Mothers-babies EEG hyperscanning. Valdas Noreika, Queen Mary University of London

11-11.30 Lecture.  The search for relationships between EEG parameters and female hormonal satus. Ingrida Zelionkaite, Vilnius University.

11.30 - 13 Discussion. Coffee/Tea 

Participation in the Workshop is free, but the number of places is limited, and registration is required.

Registration form: https://forms.gle/SVUtAqjNjQbjKs3X9

All participants will receive a certificate of attendance (17 hours).

* Note: if you want to follow the practical part and try the analysis steps together with us - please bring your own laptop!

 

This project of the Baltic-German University Liaison Office is supported by the German Academic Exchange Service (DAAD) with funds from the Foreign Office of the Federal Republic Germany.

hochschulkontor logo jpg

More information about the project: http://www.hochschulkontor.lv/en/projekti/atbalstitie-projekti/rhythms-in-human-body-the-search-for-relationships-between-brain-oscillations-and-fluctuations-of-sex-hormones/

Smegenų pusrutulių lateralizacija

„Smegenų pusrutulių lateralizacija apdorojant užsienio kalbą ir darbinę atmintį “ (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-22-0170)".

Projekto trukmė – 2020-11-03–2021-04-30; Mokslinio tyrimo vadovė – VU GMC doc. dr. Ramunė Grikšienė; Studentė – VU GMC Neurobiologijos studijų programos II kurso magistrantė Indrė Pretkelytė.

Projekto tikslas – įvertini žmonių užsienio kalbos ir darbinės atminties apdorojimo funkcinę lateralizaciją taikant paprastą ir lengvai prieinamą, psichofizikinį funkcinės lateralizacijos nustatymo metodą, paremtą pusės regos lauko paradigma.

Santrauka: smegenų funkcinė lateralizacija – tai įvairių kognityvinių funkcijų pasiskirstymas tarp kairiojo ir dešiniojo galvos smegenų pusrutulio. Nustatyti žmogaus smegenų funkcinę lateralizaciją yra svarbu atliekant mokslinius ir klinikinius tyrimus bei taikant kai kuriuos gydymo metodus. Patikimiausias būdas funkcinei lateralizacijai įvertinti, funkcinio magnetinio rezonanso tyrimas, reikalauja didelių finansinių, žmogiškųjų ir laiko resursų, dėl ko nėra plačiai prieinamas. Šio tyrimo metu sieksime įvertini žmonių užsienio kalbos ir darbinės atminties apdorojimo funkcinę lateralizaciją taikant alternatyvų, paprastą ir lengvai prieinamą, psichofizikinį funkcinės lateralizacijos nustatymo metodą, paremtą pusės regos lauko paradigma. Tyrimas yra tarptautinis - taikant identišką metodiką yra atliekamas įvairiose pasaulio šalyse siekiant įvertinti užsienio kalbos funkcinę lateralizaciją skirtingose kalbinėse grupėse. Lietuvoje atliekamame tyrime, šalia kalbos, vertinsime ir darbinės atminties lateralizaciją. Be to, psichofizikinių duomenų patikimumo sustiprinimui lygiagrečiai atliksime elektrofiziologinį tyrimą, kurio metu, žmonėms atliekant užduotis, bus registruojama elektroencefalograma. Gretindami elgseninius psichofizikinius ir žmogaus smegenų elektrinio aktyvumo duomenis galėsime geriau įvertinti taikomos paradigmos patikimumą.

Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse

Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse: priklausomybė nuo lyties ir ryšys su lytiniais hormonais, 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.

Kartu su partneriais Tübingeno (Vokietija) ir Tartu (Estija) universitetuose, įgyvendiname projektą, kurio tikslas yra pasidalyti žiniomis ir stiprinti bendradarbiavimą emocijų tyrimų ir psichoneuroendokrinologijos srityse tarp projekto partnerių. Tuo tikslu, partneriams bendradarbiaujant bus organizuojamas ir Vilniaus universitete atliekamas emocijų suvokimo ir reguliavimo tyrimas; Vilniuje vyks projekto partnerių susitikimai, emocijų tyrimų dirbtuvės ir bendri pristatymai Lietuvos neuromokslų asociacijos ir kitose konferencijose.  

Projekto metu, apjungiant visų partnerių žinias, bus „konstruojamas” ir pradėtas įgyvendinti tyrimas, skirtas įvertinti kaip vyrai ir moterys atpažįsta bei sugeba reguliuoti emocijas. Vertinimui bus pasitelkti subjektyvūs ir objektyvūs (smegenų funkcijų vaizdinimo) metodai. Be to, yra žinoma, kad hormoninio balanso pokyčiai daro reikšmingą įtaką emocijoms. Tad tyrime ypatingas dėmesys bus skiriamas moterims vartojančioms hormoninę kontracepciją.

Bendravimas tarp partnerių vyks tiek gyvai, tiek nuotoloiniu būdu. Sukauptomis žiniomis ir pirmaisiais tyrimo rezultatais bus dalinamasi lapkričio mėnesį planuojamose renginiuose - dirbtuvėse „Emocijų jutimas ir reguliacija” ir 12-osios Lietuvos neuromokslų asociacijos konferencijos metu.

 

hochschulkontor logo transparent

Daugiau apie projektą:  http://www.hochschulkontor.lv/en/projekti/atbalstitie-projekti/the-processing-of-highly-salient-and-biologically-relevant-emotional-stimuli-gender-differences-and-relationship-to-sex-steroids/

2020 m. lapkričio 5 d. 11 - 15 val.

WEBINAR From emotion perception to regulation: workshop on socio-emotional functions.

WHERE. Online. More information abouth this event here.

 

 

2020 m. birželio 22 – 23 d. projekto pradžios susitikimas buvo organizuotas Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre ir internetu.

img 6133

img 6133

 img 6133

 

 

 

Buvę nariai ir Absolventai

2022 m. absolventai - Kornelija Burokaitė, Lina Gladutytė, Milda Brokevičiūtė, Jolvita Briazkalaitė, Julija Kravčenko, Erik Ilkevič.

kornelija burokaite1

Kornelija Burokaitė

jolvita briazkalaite Jolvita Briazkalaitė

2021 m. absolventai - Livija Šarauskytė, Mykolas Gudaitis, Indrė Pretkelytė, Karolina Čižaitė, Karolina Jakštaitė.

mykolas ir livija1

indre pretkelyte1 

 Indrė Pretkelytė

 karolina jakstaite1

       Karolina Jakštaitė

 karolina cizaite1

        Karolina Čižaitė

 

2020 m. absolventai - Aurelija Putramentaitė, Ričardas Baliutis, dr. Rasa Mončiunkaitė

        aurelija             rasa1

2019 m. absolventai - Ernestas Švedas ir Rimantė Gaižauskaitė

 2019 m. absolventai

 2017 m. absolventai: Dorita Bimbirytė, Ieva Lukštatitė, Julijus Motiejūnas, Benedikta Lataitytė

19073235 10211976731686043 1373878982 o

Apie mus rašo

Rasa.

 

Nora.VU GMC praktiką atlikusi studentė: „Pramokau gerokai daugiau, nei tikėjausi“

Bendradarbiavimas

Prof. Birgit Derntl, University of Tubingen, Germany.

Prof. Dr. Belinda Pletzer, University of Salzburg, Austria.

Dr. Helen Uusberg and Dr. Andero Uusberg, University of Tartu, Estonia.

Prof. Markus Hausmann, Durham University, UK.

Thomas Koenig, Associate Professor at the Medical Faculty of the University of Bern.
Rūta Praninskinė, Gyd., Dr., Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyrius.

Publikacijos

R. Griksiene, R. Gaizauskaite, I. Pretkelytė, M. Hausmann (2022) // Lateral bias in visual working memory. // Symmetry, 14(12), 2509; https://doi.org/10.3390/sym14122509 .

B. Pletzer, C. Lang, B. Derntl, R. Griksiene (2022) // Weak associations between personality and contraceptive choice. // Frontiers in Neuroscience, section Neuroendocrine science. https://doi.org/10.3389/fnins.2022.898487.

R. Griksiene, R. Monciunskaite, O. Ruksenas (2022) What is there to know about the effects of progestins on the human brain and cognition? (Review) // Frontiers in Neuroendocrinology, 67, 101032, https://doi.org/10.1016/j.yfrne.2022.101032

L. Sarauskyte, R. Monciunskaite, R. Griksiene (2022) The role of sex and emotion on emotion perception in artificial faces: an ERP study. // Brain and Cognition, 159, 105860. https://doi.org/10.1016/j.bandc.2022.105860.

R. Griksiene, A. Arnatkeviciute, R. Monciunskaite, T. Koenig, O. Ruksenas (2019) Mental rotation of sequentially presented 3D figures: sex and sex hormones related differences in behavioural and ERP measures. // Scientific Reports, 10.1038/s41598-019-55433-y, www.nature.com/articles/s41598-019-55433-y.

R. Monciunskaite, L. Malden, I. Lukstaite, O. Ruksenas, R. Griksiene (2019) Do oral contraceptives modulate an ERP response to affective pictures? // Biological Psychology, 148, 107767, https://doi.org/10.1016/j.biopsycho.2019.107767.

R. Griksiene, R. Monciunskaite, A. Arnatkeviciute, O. Ruksenas (2018) Does the use of hormonal contraceptives affect the mental rotation performance? // Hormones and behavior, 100 (2018) 29–38: https://authors.elsevier.com/a/1WiTg,QxXOnDC

I. Griškova-Bulanova, R. Grikšienė, A. Voicikas, O. Rukšėnas (2016) Go and NoGo: modulation of electrophysiological correlates by female sex steroid hormones. // Psychopharmacology, 1-9. DOI 10.1007/s00213-016-4311-0.

A. Šalkauskaitė, G. Valickas, R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2015) Decision-making in critical circumstances among police officers. // Kriminologijos studijos, 29-58. DOI: https://doi.org/10.1016/j.biopsycho.2019.107767

D. Noreika, I. Griškova-Bulanova, A. Alaburda, M. Baranauskas, R. Grikšienė (2014) Progesterone and mental rotation task: is there any effect? BioMed Research International, Volume 2014, Article ID 741758, 9 pages.

I. Griskova-Bulanova, R. Griksiene, M. Korostenskaja, O. Ruksenas (2014) 40Hz auditory steady-state response in females: when is it better to entrain? Acta Neurobiologiae Experimentalis, 74(1):91-7.

Zakevicius M., Liesiene V., Griksiene R., Masaitiene R., Ruksenas O. Arousals and Macrostructure of Sleep: Importance of NREM Stage 2 Reconsidered. Sleep Sci. 2013; 6 (3): 91-97

R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2012) The effects of sex steroids and their synthetic analogues (hormonal contraceptives) on women cognitive functions // Mokslas Gamtos mokslų fakultete, 7, 33-47.

R. Griksiene, O. Ruksenas (2011) Effects of hormonal contraceptives on mental rotation and verbal fluency. //Psychoneuroendocrinology, 36 (8), 1239-1248.

L. Mačiukaitė, R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2010) Estimation of affective pictures in different phases of menstrual cycle. // Psichologija, 41, 111-122

R. Griksiene, O. Ruksenas (2009) Cognitive effects of hormone based contraception in young healthy women. // Biologija, 55(3-4), 115-124.

Vaičeliūnaitė, R. Grikšienė, V. Jablonskienė, O. Rukšėnas (2006) Ką apie mėnesinių ciklą žino Lietuvos 18–25 metų merginos? Laboratorinė Medicina, 3 (31), 37-40.

R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2003) Reaction of cardiovascular system to stressors during different phases of menstrual cycle. Laboratorinė medicina, 2 (18), 17-23.

R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2001) Kognityvinių funkcijų kitimas moterų menstruacinio ciklo metu. Laboratorinė medicina, 2 (10), 28-31.

 

Mokslo populiarinimas

l šuo mane supranta, o tu – ne? Mokslininkė paaiškino, kodėl vyrai ir moterys emocijas jaučia skirtingaiSkaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/kodel-suo-mane-supranta-o-tu-ne-mokslininke-paaiskino-kodel-vyrai-ir-moterys-emocijas-jaucia-skirtingai-1024-1406740?copied

Mokslo populiarinimo projektas: “Mokslininkai tavo kambaryje”: online paskaitos visuomenei Facebook erdvėje https://www.facebook.com/mokslastau internete: mokslastau.lt

Paskaitų įrašai:

Kontaktai


Ramunė Grikšienė
tel. +370 5 2398218
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.