Lytinių hormonų poveikis kognityviosioms funkcijoms ir socioemociniam elgesiui

Moksliniai tyrimai

Tiriamas ryšys tarp konityviųjų funkcijų ir lytinių steroidinių hormonų arba sintetinių jų pakaitalų, t.y. hormoninių kontraceptikų. Vertinami psichologiniai (asmenybės bruožai, nuotaika ir kt.), elgsenos (reakcijos laikas, tikslumas ir pan.) bei fiziologiniai (elektroencefalografiniai (EEG), su įvykiu susijusių potencialų (ERP), elektrokardiografiniai, odos elektrinio aktyvumo ir pan.) parametrai. Hormonų koncentracija nustatoma iš seilių.

Metodai ir įranga: Pagrindinis dėmesys skiriamas daugiakanalės EEG/ERP registravimui ir analizei. Registravimui naudojama ASA Lab sistema, analizei – EEGLab, RAGU, sLORETA programiniai paketai. Kitų fiziologinių parametrų registracijai naudojamas PowerLab kompiuterizuotas poligrafas, steroidinių hormonų koncentracijai iš seilių nustatyti - ELISA analizės metodas, stimulų pateikimui - E-Prime programinė įranga.

Grupės nariai

ramune gri.1

Grupės vadovė

Dr. Ramunė Grikšienė

rimante1

Doktorantė

Rimantė Gaižauskaitė

ingrida zelionkaite1

Doktorantė

Ingrida Zelionkaitė

portretas2

Doktorantė

Ieva Brimienė

erikas1

Magistrantas

Erikas Ilkevič

kornelija burokaite1

Bakalaurantė

Kornelija Burokaitė

milda brokeviciute1

Bakalaurantė

Milda Brokevičiūtė

jolvita briazkalaite

Bakalaurantė

Jolvita Briazkalaitė

lina galdutyte1

Bakalaurantė

Lina Galdutytė

Vykdomi tyrimai. Kvietimai dalyvauti

Ryšio tarp menopauzės simptomų, streso ir žarnyno mikrobiotos tyrimas

Savo mokslinėje grupėje pradedame tyrimą, kuriame gilinsimės į ryšį tarp menopauzės simptomų, streso ir žarnyno mikrobiotos. Su doktorante, gydytoja ginekologe Ieva Brimiene tyrimą vykdysime keliais etapais.

Pradėjome nuo apklausos, kurioje kvietėme dalyvauti 45 - 55 metų amžiaus moteris. Apklausos tikslas - įvertinti esamos ar artėjančios menopauzės simptomus, bendrą savijautą ir patiriamą stresą. Ačiū visoms dalyvavusioms. Šiuo metu analizuojame aplklausos rezultatus, netrukus jais pasidalinsime.

Kvietimas į tyrimus „Lyties, lytinių hormonų poveikis socioemocinėms irkognityvinėms funkcijoms“

EEG tyrimas

Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, 2020 04 28 Nr.2020/4˗1223˗708.

Daugiau informacijos apie EEG tyrimą šiame plakate:

Akių judesių tyrimas

Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, 2020 04 28 Nr.2020/4˗1223˗708.

Daugiau informacijos apie akių judesių tyrimą šiame plakate:

Tarptautinis tyrimas - apklausa. Kviečiame Dalyvauti MOTERIS!

Tyrimas buvo vykdomas bendradarbiaujant Zalcburgo universiteto, Austrija (dr. Belinda Pletzer), Tiubingeno universiteto, Vokietija (dr. Birgit Derntl) ir Vilniaus universiteto, Lietuva (dr. Ramune Grikšienė) mokslininkėms.

Šiame tyrime vertinome kaip hormoninių kontraceptikų vartojimas yra susijęs su moterų savęs vertinimu ir asmenybe. Duomenų rinkimas ir analizė baigti, rengiama publikacija.

Turite klausimų? Rašykite el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Apklausa "Hormoninės Kontracepcijos naudojimas Lietuvoje" (vyko 2020 m.)

Rezultatai

Projektai

Smegenų pusrutulių lateralizacija

Smegenų pusrutulių lateralizacija

„Smegenų pusrutulių lateralizacija apdorojant užsienio kalbą ir darbinę atmintį “ (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-22-0170)".

Projekto trukmė – 2020-11-03–2021-04-30; Mokslinio tyrimo vadovė – VU GMC doc. dr. Ramunė Grikšienė; Studentė – VU GMC Neurobiologijos studijų programos II kurso magistrantė Indrė Pretkelytė.

Projekto tikslas – įvertini žmonių užsienio kalbos ir darbinės atminties apdorojimo funkcinę lateralizaciją taikant paprastą ir lengvai prieinamą, psichofizikinį funkcinės lateralizacijos nustatymo metodą, paremtą pusės regos lauko paradigma.

Santrauka: smegenų funkcinė lateralizacija – tai įvairių kognityvinių funkcijų pasiskirstymas tarp kairiojo ir dešiniojo galvos smegenų pusrutulio. Nustatyti žmogaus smegenų funkcinę lateralizaciją yra svarbu atliekant mokslinius ir klinikinius tyrimus bei taikant kai kuriuos gydymo metodus. Patikimiausias būdas funkcinei lateralizacijai įvertinti, funkcinio magnetinio rezonanso tyrimas, reikalauja didelių finansinių, žmogiškųjų ir laiko resursų, dėl ko nėra plačiai prieinamas. Šio tyrimo metu sieksime įvertini žmonių užsienio kalbos ir darbinės atminties apdorojimo funkcinę lateralizaciją taikant alternatyvų, paprastą ir lengvai prieinamą, psichofizikinį funkcinės lateralizacijos nustatymo metodą, paremtą pusės regos lauko paradigma. Tyrimas yra tarptautinis - taikant identišką metodiką yra atliekamas įvairiose pasaulio šalyse siekiant įvertinti užsienio kalbos funkcinę lateralizaciją skirtingose kalbinėse grupėse. Lietuvoje atliekamame tyrime, šalia kalbos, vertinsime ir darbinės atminties lateralizaciją. Be to, psichofizikinių duomenų patikimumo sustiprinimui lygiagrečiai atliksime elektrofiziologinį tyrimą, kurio metu, žmonėms atliekant užduotis, bus registruojama elektroencefalograma. Gretindami elgseninius psichofizikinius ir žmogaus smegenų elektrinio aktyvumo duomenis galėsime geriau įvertinti taikomos paradigmos patikimumą.

Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse

Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse

Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse: priklausomybė nuo lyties ir ryšys su lytiniais hormonais, 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.

Kartu su partneriais Tübingeno (Vokietija) ir Tartu (Estija) universitetuose, įgyvendiname projektą, kurio tikslas yra pasidalyti žiniomis ir stiprinti bendradarbiavimą emocijų tyrimų ir psichoneuroendokrinologijos srityse tarp projekto partnerių. Tuo tikslu, partneriams bendradarbiaujant bus organizuojamas ir Vilniaus universitete atliekamas emocijų suvokimo ir reguliavimo tyrimas; Vilniuje vyks projekto partnerių susitikimai, emocijų tyrimų dirbtuvės ir bendri pristatymai Lietuvos neuromokslų asociacijos ir kitose konferencijose.

Projekto metu, apjungiant visų partnerių žinias, bus „konstruojamas” ir pradėtas įgyvendinti tyrimas, skirtas įvertinti kaip vyrai ir moterys atpažįsta bei sugeba reguliuoti emocijas. Vertinimui bus pasitelkti subjektyvūs ir objektyvūs (smegenų funkcijų vaizdinimo) metodai. Be to, yra žinoma, kad hormoninio balanso pokyčiai daro reikšmingą įtaką emocijoms. Tad tyrime ypatingas dėmesys bus skiriamas moterims vartojančioms hormoninę kontracepciją.

Bendravimas tarp partnerių vyks tiek gyvai, tiek nuotoloiniu būdu. Sukauptomis žiniomis ir pirmaisiais tyrimo rezultatais bus dalinamasi lapkričio mėnesį planuojamose renginiuose - dirbtuvėse „Emocijų jutimas ir reguliacija” ir 12-osios Lietuvos neuromokslų asociacijos konferencijos metu.

Daugiau apie projektą: http://www.hochschulkontor.lv/en/projekti/atbalstitie-projekti/the-processing-of-highly-salient-and-biologically-relevant-emotional-stimuli-gender-differences-and-relationship-to-sex-steroids/

2020 m. lapkričio 5 d. 11 - 15 val.

WEBINAR From emotion perception to regulation: workshop on socio-emotional functions.

WHERE. Online. More information abouth this event here.

2020 m. birželio 22 – 23 d. projekto pradžios susitikimas buvo organizuotas Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre ir internetu.

Buvę nariai ir Absolventai

2021 m. absolventai - Livija Šarauskytė, Mykolas Gudaitis, Indrė Pretkelytė, Karolina Čižaitė, Karolina Jakštaitė.

indre pretkelyte1

Indrė Pretkelytė

karolina jakstaite1

Karolina Jakštaitė

karolina cizaite1

Karolina Čižaitė

2020 m. absolventai - Aurelija Putramentaitė, Ričardas Baliutis, dr. Rasa Mončiunkaitė

2019 m. absolventai - Ernestas Švedas ir Rimantė Gaižauskaitė

2017 m. absolventai: Dorita Bimbirytė, Ieva Lukštatitė, Julijus Motiejūnas, Benedikta Lataitytė

Apie mus rašo

Rasa. VU GMC doktorantė: „Sportas skirtas ne tam, kad gražiai atrodytum paplūdimyje“

Nora.VU GMC praktiką atlikusi studentė: „Pramokau gerokai daugiau, nei tikėjausi“

Bendradarbiavimas

Prof. Birgit Derntl, University of Tubingen, Germany.

Prof. Dr. Belinda Pletzer, University of Salzburg, Austria.

Dr. Helen Uusberg and Dr. Andero Uusberg, University of Tartu, Estonia.

Prof. Markus Hausmann, Durham University, UK.

Thomas Koenig, Associate Professor at the Medical Faculty of the University of Bern.
Rūta Praninskinė, Gyd., Dr., Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyrius.

Publikacijos

L. Sarauskyte, R. Monciunskaite, R. Griksiene (2022) The role of sex and emotion on emotion perception in artificial faces: an ERP study. // Brain and Cognition, 159, 105860. https://doi.org/10.1016/j.bandc.2022.105860.

R. Griksiene, A. Arnatkeviciute, R. Monciunskaite, T. Koenig, O. Ruksenas (2019) Mental rotation of sequentially presented 3D figures: sex and sex hormones related differences in behavioural and ERP measures. // Scientific Reports, 10.1038/s41598-019-55433-y, www.nature.com/articles/s41598-019-55433-y.

R. Monciunskaite, L. Malden, I. Lukstaite, O. Ruksenas, R. Griksiene (2019) Do oral contraceptives modulate an ERP response to affective pictures? // Biological Psychology, 148, 107767, doi.org/10.1016/j.biopsycho.2019.107767.

R. Griksiene, R. Monciunskaite, A. Arnatkeviciute, O. Ruksenas (2018) Does the use of hormonal contraceptives affect the mental rotation performance? // Hormones and behavior, 100 (2018) 29–38: https://authors.elsevier.com/a/1WiTg,QxXOnDC

I. Griškova-Bulanova, R. Grikšienė, A. Voicikas, O. Rukšėnas (2016) Go and NoGo: modulation of electrophysiological correlates by female sex steroid hormones. // Psychopharmacology, 1-9. DOI 10.1007/s00213-016-4311-0.

A. Šalkauskaitė, G. Valickas, R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2015) Decision-making in critical circumstances among police officers. // Kriminologijos studijos, 29-58. DOI: http://dx.doi.org/ 10.15388/CrimLithuan. 2015.0.8949

D. Noreika, I. Griškova-Bulanova, A. Alaburda, M. Baranauskas, R. Grikšienė (2014) Progesterone and mental rotation task: is there any effect? BioMed Research International, Volume 2014, Article ID 741758, 9 pages.

I. Griskova-Bulanova, R. Griksiene, M. Korostenskaja, O. Ruksenas (2014) 40Hz auditory steady-state response in females: when is it better to entrain? Acta Neurobiologiae Experimentalis, 74(1):91-7.

Zakevicius M., Liesiene V., Griksiene R., Masaitiene R., Ruksenas O. Arousals and Macrostructure of Sleep: Importance of NREM Stage 2 Reconsidered. Sleep Sci. 2013; 6 (3): 91-97

R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2012) The effects of sex steroids and their synthetic analogues (hormonal contraceptives) on women cognitive functions // Mokslas Gamtos mokslų fakultete, 7, 33-47.

R. Griksiene, O. Ruksenas (2011) Effects of hormonal contraceptives on mental rotation and verbal fluency. //Psychoneuroendocrinology, 36 (8), 1239-1248.

L. Mačiukaitė, R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2010) Estimation of affective pictures in different phases of menstrual cycle. // Psichologija, 41, 111-122

R. Griksiene, O. Ruksenas (2009) Cognitive effects of hormone based contraception in young healthy women. // Biologija, 55(3-4), 115-124.

Vaičeliūnaitė, R. Grikšienė, V. Jablonskienė, O. Rukšėnas (2006) Ką apie mėnesinių ciklą žino Lietuvos 18–25 metų merginos? Laboratorinė Medicina, 3 (31), 37-40.

R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2003) Reaction of cardiovascular system to stressors during different phases of menstrual cycle. Laboratorinė medicina, 2 (18), 17-23.

R. Grikšienė, O. Rukšėnas (2001) Kognityvinių funkcijų kitimas moterų menstruacinio ciklo metu. Laboratorinė medicina, 2 (10), 28-31.

Mokslo populiarinimas

l šuo mane supranta, o tu – ne? Mokslininkė paaiškino, kodėl vyrai ir moterys emocijas jaučia skirtingaiSkaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/kodel-suo-mane-supranta-o-tu-ne-mokslininke-paaiskino-kodel-vyrai-ir-moterys-emocijas-jaucia-skirtingai-1024-1406740?copied

Hormoninės kontracepcijos poveikis smegenims: filmukas-inerviu su R. Grikšiene, autorė Elizabet Beržanskytė.
Delfi straipsnis interviu su Rimante Gaižauskaite ir Ingrida Zelionkaitė: “Lietuvės bandys išsiaiškinti, kaip hormoninė kontracepcija veikia moterų smegenis: pastebėti skirtumai kelia daugybę klausimų”.
Mokslo sriuba reportažas: “Kaip hormoninė kontracepcija veikia smegenis?”
Mokslo populiarinimo projektas: “Mokslininkai tavo kambaryje”: online paskaitos visuomenei Facebook erdvėje https://www.facebook.com/mokslastau internete: mokslastau.lt .
15min.lt straipsnis (pagal interviu su R. Grikšiene): Lietuvoje tiriama, kaip hormoninė kontracepcija veikia smegenis: slopina ne tik lytinius hormonus.
Straipsnis mieloji.lt, pagal interviu su R. Grikšiene: Smegenys. Hormonai. Kaip veikia ši grandinė?
Kas jau žinoma apie hormoninės kontracepcijos poveikį smegenims: 15min.lt straipsnis pagal interviu su R. Grikšiene.
,,Ateitis priklauso tiems'': Neuromokslas apie emocijas. Kokią funkciją jos atlieka? Žinių radijo laida su R.Grikšiene
"Emocijų alchemija: kaip jos atsiranda ir kaip veikia mūsų kūną". 15 min.lt straipsnis pagal Ramunės Grikšienės paskaitą.
Radikalus smalsumas. Neuromokslininkė Ramunė Grikšienė – Kaip mus veikia lytiniai hormonai
"Kodėl šuo mane supranta, o tu ne?" Pagal Rasos Mončiunskaitės paskaitą.
„Mokslo ritmu": ar yra skirtumai tarp vyrų ir moterų smegenų veiklos? Interviu (prof. O. Rukšėnas, dr. R. Grikšienė).
"Emocijų neurobiologija". Paskaitos įrašas, dr. Ramunė Grikšienė.
"Moteriška nuotaikų kaita ir vyriška agresija. Stereotipai ar tiesa?" Paskaitos įrašas dr. Rasa Mončiunskaitė.
Ramunė Grikšienė. Hormoninė kontracepcija – nekalta piliulė ar veiksnys, galintis pakeisti visuomenę? Straipsnis, Literatūra ir Menas, 2017 m.
Podcast: https://www.nebegeda.lt/apie-kontraceptikus-su-mokslininke/

Kontaktai

Ramunė Grikšienė
tel. +370 5 2398218
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.