Lytinių hormonų poveikis kognityviosioms funkcijoms ir socioemociniam elgesiui

Ryšių tarp steroidinių hormonų ir endokanabinoidinės sistemos bei vyrų emocijų reguliacijos vertinimas pasitelkiant psichofiziologinius metodus

Tyrimą finansuoja VU mokslo skatinimo fondas.

Projekto kodas: MSF-JM-12/2024.

Emocijos ilgą laiką buvo laikomos moterims aktualiu klausimu, tačiau mokslininkai ir visuomenė palaipsniui atsigręžia į vyrų emocijas ir jų emocinę sveikatą. Prie besikeičiančio požiūrio galimai prisidėjo supratimas, kad didesnis vyrų polinkis smurtauti, vartoti svaiginančias medžiagas bei žudytis  gali būti susijęs su stereotipiniu požiūriu į vyriškumą ir vyrams stipriau pasireiškiančia aleksitimija. Gebėjimas reguliuoti emocijas yra ypač svarbus gerai psichikos sveikatai palaikyti. Emocinei elgsenai, šalia socialinės aplinkos ir psichologinių bruožų, yra svarbūs ir biologiniai veiksniai. Androgenai, gliukokortikoidai bei endokanabinoidai dalyvauja emocijų apdorojime, jų sistemos sąveikauja tarpusavyje, o už emocijų reguliaciją (ER) atsakingose smegenų srityse yra gausu šių medžiagų receptorių. ER gebėjimai neigiamai susiję su testosterono ir teigiamai su kortizolio lygiais bei priklauso nuo jų sąveikos. Nors endokanabinoidinė sistema yra siejama su geresne emocine sveikata, nėra tyrimų, vertinančių ryšius tarp ER ir endokanabinoidų. Be to, minėtų medžiagų poveikis priklauso ir nuo žmogaus lyties, amžiaus bei socialinių veiksnių. Tyrimų, kuriuose socialiniai ir biologiniai veiksniai bei jų sąveika būtų vertinama vyruose, labai trūksta. Todėl šiuo projektu siekiame atidžiau pažvelgti į veiksnius darančius įtaką jaunų ir sveikų vyrų gebėjimui reguliuoti emocijas.

Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, Nr.2024/4-1578-1037.

Tyrimo metu bus registruojamas smegenų aktyvumas, akių judesiai, vyzdžio skersmens pokyčiai, renkami seilių mėginiai kortizolio ir testosterono koncentracijoms nustatyti,pildomi klausimynai ir  atliekamos kelios kognityvinės užduotys. 

Tyrimas yra apmokamas (6 eur/val)

Registruotis tyrimui galima nuorodoje čia 

Projektas yra vykdomas bendradarbiaujant su dr. Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskiene (VU Filosofijos fakultetas) ir dr. Egle Mazgelyte (VU Medicinos fakultetas).

Moterų savęs suvokimo ir, kognityvinių ir emocinių gebėjimų vertinimas menstruacinio ciklo eigoje

Savęs vertinimas yra svarbus, gyvenimo eigoje besikeičiantis, požiūrio į save aspektas ir geresnis savęs vertinimas siejamas su teigiamomis emocijomis, gebėjimu lengviau susidoroti su iššūkiais, geresniais rezultatais darbe bei stipria sąsaja su pasitenkinimu gyvenimu. Kognityviniai ir emociniai gebėjimai yra svarbi mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Yra pastebima, kad moterys savo kognityvinius gebėjimus ciklo eigoje yra linkusios vertinti kaip kintančius, pvz. pablogėjusią atmintį ar gebėjimą sukaupti dėmesį. Taip pat yra pastebimi emociniai svyravimai, pvz.: didesnis emocingumas ciklo pabaigoje, tačiau sistemingų tyrimų vertinančių kiek minėtas subjektyvus vertinimas sutampa su objektyviu užduočių atlikimu mūsų žiniomis iki šio nėra publikuota. Todėl šio tyrimo tikslas, įvertinti kaip savęs vertinimas užduočių atlikimo kontekste yra susijęs su hormoniniais svyravimais menstruacinio ciklo metu. 

Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, Nr. 2023/09-1536-999

Šiam tyrimui dabar labai reikalingos sveikos, reguliarų mentruacinį ciklą turinčios savanorės. Registruotis į tyrimą galite čia. 

Daugiau informacijos apie tyrimą šiame plakate:

Ryšio tarp lytinių hormonų ir vyrų empatiškumo vertinimas

Empatija apima įvairius persipynusius socioemocinius procesus, kurie negali būti tiksliai atskirti. Savo ir kitų emocijų atpažinimas yra dedamoji empatijos dalis, o emocijų slopinimas gali pakenkti emocijų atpažinimui, užuojautai bei yra siejamas su depresija. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad emocingumas yra nevyriška savybė turi didelį poveikį labiau išreikštam vyrų emocijų slopinimui tokiu būdu didinant tikimybę susirgti depresija ir skatinant mintis apie savižudybę. Lytinių hormonų ryšys su vyrų empatiškumu nėra daug tyrinėtas, tačiau šios sąsajos įvertinimas galėtų padėti geriau suprasti biologinių faktorių įtaką šiam psichologiniam fenomenui. Todėl šiame tyrime yra gilinamasi į vyrų socioemocinius procesus ir jų sąsajas su lytiniais hormonais.

Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, Nr. 2023/09-1536-999.

Šiuo metu yra baigiami tyrimo parengiamieji darbai. Kvietimas į tyrimą bus paskeltas vasario mėn.

Lyties, lytinių hormonų poveikis socioemocinėms irkognityvinėms funkcijoms

EEG tyrimas                                                                                                                                                                         

Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, 2020 04 28 Nr.2020/4˗1223˗708.

                                                         Tyrimas baigtas, vykdome duomenų analizę. Daugiau informacijos apie EEG tyrimą šiame plakate:

Akių judesių tyrimas

Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, 2020 04 28 Nr.2020/4˗1223˗708.

Tyrimas baigtas, vykdome duomenų analizę. Daugiau informacijos apie akių judesių tyrimą šiame plakate:

Ryšio tarp menopauzės simptomų, streso ir žarnyno mikrobiotos tyrimas

Šiame tyrime gilinamės į ryšį tarp menopauzės simptomų, streso ir žarnyno mikrobiotos. Su doktorante, gydytoja ginekologe Ieva Brimiene tyrimą vykdysime keliais etapais.

Pradėjome nuo apklausos, kurioje kvietėme dalyvauti 45 - 55 metų amžiaus moteris. Apklausos tikslas - įvertinti esamos ar artėjančios menopauzės simptomus, bendrą savijautą ir patiriamą stresą. Ačiū visoms dalyvavusioms. Apklausos rezultatų pagrindu publikuotas straispnis: Brimienė, I., Šiaudinytė, M., Burokas, A., & Grikšienė, R. (2023). Exploration of the association between menopausal symptoms, gastrointestinal symptoms, and perceived stress: Survey-based analysis. Menopause (New York, N.Y.). https://doi.org/10.1097/GME.0000000000002259

Antrame tyrimo etape, perimenopauzinio amžiaus moteris kvietėme dalyvauti Biomedicininiame tyrime, kur vertinome moterų sveikatą menopauzės simtomus, jų autnominės sistemos būklę ramybės sąlygomis ir reaktyvumą į stresą, matavome homonų koncentracijoas, tyrėme žarnyno ir lytinių takų mikrobiotą. Šis tyrimo etapas baigtas. Šiuo metu analizuojame jo duomenis.

TARPTAUTINIS TYRIMAS - APKLAUSA. KVIEČIAME DALYVAUTI MOTERIS!

Tyrimas buvo vykdomas bendradarbiaujant Zalcburgo universiteto, Austrija (dr. Belinda Pletzer), Tiubingeno universiteto, Vokietija (dr. Birgit Derntl) ir Vilniaus universiteto, Lietuva (dr. Ramune Grikšienė) mokslininkėms.

Šiame tyrime vertinome kaip hormoninių kontraceptikų vartojimas yra susijęs su moterų savęs vertinimu ir asmenybe. Duomenų rinkimas ir analizė baigti ir publikuoti:  "Weak associations between personality and contraceptive choice" B. Pletzer, C. Lang, B. Derntl, R. Griksiene (2022) // Front. Neurosci. Sec. Neuroendocrine Science doi:10.3389/fnins.2022.898487

Turite klausimų? Rašykite el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Apklausa

Rezultatai

Sąveikos tarp steroidinių hormonų, endokanabinoidinės sistemos ir emocijų reguliacijos tyrimas vyrų imtyje.

2024 gegužė - 2025 gruodis. Vadovas E. Ilkevič

Projekto kodas: MSF-JM-12/2024.

Emocijos ilgą laiką buvo laikomos moterims aktualiu klausimu, tačiau mokslininkai ir visuomenė palaipsniui atsigręžia į vyrų emocijas ir jų emocinę sveikatą. Prie besikeičiančio požiūrio galimai prisidėjo supratimas, kad didesnis vyrų polinkis smurtauti, vartoti svaiginančias medžiagas bei žudytis  gali būti susijęs su stereotipiniu požiūriu į vyriškumą ir vyrams stipriau pasireiškiančia aleksitimija. Gebėjimas reguliuoti emocijas yra ypač svarbus gerai psichikos sveikatai palaikyti. Emocinei elgsenai, šalia socialinės aplinkos ir psichologinių bruožų, yra svarbūs ir biologiniai veiksniai. Androgenai, gliukokortikoidai bei endokanabinoidai dalyvauja emocijų apdorojime, jų sistemos sąveikauja tarpusavyje, o už emocijų reguliaciją (ER) atsakingose smegenų srityse yra gausu šių medžiagų receptorių. ER gebėjimai neigiamai susiję su testosterono ir teigiamai su kortizolio lygiais bei priklauso nuo jų sąveikos. Nors endokanabinoidinė sistema yra siejama su geresne emocine sveikata, nėra tyrimų, vertinančių ryšius tarp ER ir endokanabinoidų. Be to, minėtų medžiagų poveikis priklauso ir nuo žmogaus lyties, amžiaus bei socialinių veiksnių. Tyrimų, kuriuose socialiniai ir biologiniai veiksniai bei jų sąveika būtų vertinama vyruose, labai trūksta. Todėl šiuo projektu siekiame atidžiau pažvelgti į veiksnius darančius įtaką jaunų ir sveikų vyrų gebėjimui reguliuoti emocijas.

Vyrų psichinė gerovė: sąveikų tarp empatijos, streso ir lytinių hormonų tyrimas psichofiziologiniais metodais

2023 spalis 2024 balandis. Vadovė R. Grikšienė.

Visuomenei susiduriant su socio–kultūriniais iššūkiais, vis daugiau dėmesio sulaukia klausimai, apimantys psichinę sveikatą, priklausomybių ir savižudybių rizikas, saugumą, nediskriminavimą. Nors nerimo sutrikimas ir depresija moterims diagnozuojama dvigubai dažniau nei vyrams, iš daugiau nei 43000 kasmet ES įvykdomų savižudybių virš ¾, įvykdo vyrai, o Lietuvoje vyrų savižudybės yra apie keturis kartus dažnesnės nei moterų. Didelę įtaką psichikos gerovei daro žmogaus individualios biologinės (amžius, lytis, hormonai) bei socio-emocinės savybės. Paplitusi nuomonė, kad emocingumas yra „nevyriška“ savybė galimai turi poveikį vyrų polinkiui slopinti emocijas, labiau išreikštam negebėjimui atpažinti ir apibūdinti savo paties emocijų, nenorui komunikuoti neigiamas patirtis ir net neigiamam vyrų požiūriui į psichologinę pagalbą. Be to, pastebėta, kad testosteronas ir estrogenai yra susiję su emocijų apdorojimu ir empatija, o stresas ir jo metu išsiskiriantys hormonai gali tiek pagerinti, tiek pabloginti emocijų atpažinimą ir/ar raišką.

Šio tyrimo rezultatai gali reikšmingai prisidėti gilinant fundamentalias žinias apie sąveikas tarp tiriamų faktorių ir turėti praktinį pritaikomumą kuriant tikslines priemones skirtas vyrų psichinei gerovei gerinti. Didesnis dėmesys veiksniams susijusiems su vyrų emocine gerove gali reikšmingai prisidėti sprendžiant tokius globalius iššūkius kaip diskriminacija, savižudybės, visuomenės saugumas ir senėjimas

Ritmai žmogaus kūne: sąsajos tarp smegenų elektrinio aktyvumo svyravimų ir lytinių hormonų lygio pokyčių

“Rhythms in human body: the search for relationships between brain oscillations and fluctuations of sex hormones”, from the 1st june 2023 to the 15th december, 2023.

Main activities:

1. June 2, 2023. Project start meeting, will be organized at Vilnius University, Life Sciences Center and online.
   
2. June 2 - July 3, 2023. Final steps of the study, analysis of behavioral data, assessment of sex hormones in collected samples. Online training „EEG preprocessing and frequency analysis“.
   
3. July 4 – 25, 2023 PhD and Master students visits at University of Münster to learn proposed EEG data analysis methods.
4. September 20-22, 2023. Workshop “EEG analysis” will be organized at Vilnius University.

Workshop “EEG data analysis” 

20-22 September, 2023

Vilnius University, Life Sciences Center, Sauletekio ave. 7

This project of the Baltic-German University Liaison Office is supported by the German Academic Exchange Service (DAAD) with funds from the Foreign Office of the Federal Republic Germany.

More information about the project: http://www.hochschulkontor.lv/en/projekti/atbalstitie-projekti/rhythms-in-human-body-the-search-for-relationships-between-brain-oscillations-and-fluctuations-of-sex-hormones/

Smegenų pusrutulių lateralizacija

„Smegenų pusrutulių lateralizacija apdorojant užsienio kalbą ir darbinę atmintį “ (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-22-0170)".

Projekto trukmė – 2020-11-03–2021-04-30; Mokslinio tyrimo vadovė – VU GMC doc. dr. Ramunė Grikšienė; Studentė – VU GMC Neurobiologijos studijų programos II kurso magistrantė Indrė Pretkelytė.

Projekto tikslas – įvertini žmonių užsienio kalbos ir darbinės atminties apdorojimo funkcinę lateralizaciją taikant paprastą ir lengvai prieinamą, psichofizikinį funkcinės lateralizacijos nustatymo metodą, paremtą pusės regos lauko paradigma.

Santrauka: smegenų funkcinė lateralizacija – tai įvairių kognityvinių funkcijų pasiskirstymas tarp kairiojo ir dešiniojo galvos smegenų pusrutulio. Nustatyti žmogaus smegenų funkcinę lateralizaciją yra svarbu atliekant mokslinius ir klinikinius tyrimus bei taikant kai kuriuos gydymo metodus. Patikimiausias būdas funkcinei lateralizacijai įvertinti, funkcinio magnetinio rezonanso tyrimas, reikalauja didelių finansinių, žmogiškųjų ir laiko resursų, dėl ko nėra plačiai prieinamas. Šio tyrimo metu sieksime įvertini žmonių užsienio kalbos ir darbinės atminties apdorojimo funkcinę lateralizaciją taikant alternatyvų, paprastą ir lengvai prieinamą, psichofizikinį funkcinės lateralizacijos nustatymo metodą, paremtą pusės regos lauko paradigma. Tyrimas yra tarptautinis - taikant identišką metodiką yra atliekamas įvairiose pasaulio šalyse siekiant įvertinti užsienio kalbos funkcinę lateralizaciją skirtingose kalbinėse grupėse. Lietuvoje atliekamame tyrime, šalia kalbos, vertinsime ir darbinės atminties lateralizaciją. Be to, psichofizikinių duomenų patikimumo sustiprinimui lygiagrečiai atliksime elektrofiziologinį tyrimą, kurio metu, žmonėms atliekant užduotis, bus registruojama elektroencefalograma. Gretindami elgseninius psichofizikinius ir žmogaus smegenų elektrinio aktyvumo duomenis galėsime geriau įvertinti taikomos paradigmos patikimumą.

Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse

Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse: priklausomybė nuo lyties ir ryšys su lytiniais hormonais, 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.

Kartu su partneriais Tübingeno (Vokietija) ir Tartu (Estija) universitetuose, įgyvendiname projektą, kurio tikslas yra pasidalyti žiniomis ir stiprinti bendradarbiavimą emocijų tyrimų ir psichoneuroendokrinologijos srityse tarp projekto partnerių. Tuo tikslu, partneriams bendradarbiaujant bus organizuojamas ir Vilniaus universitete atliekamas emocijų suvokimo ir reguliavimo tyrimas; Vilniuje vyks projekto partnerių susitikimai, emocijų tyrimų dirbtuvės ir bendri pristatymai Lietuvos neuromokslų asociacijos ir kitose konferencijose.  

Projekto metu, apjungiant visų partnerių žinias, bus „konstruojamas” ir pradėtas įgyvendinti tyrimas, skirtas įvertinti kaip vyrai ir moterys atpažįsta bei sugeba reguliuoti emocijas. Vertinimui bus pasitelkti subjektyvūs ir objektyvūs (smegenų funkcijų vaizdinimo) metodai. Be to, yra žinoma, kad hormoninio balanso pokyčiai daro reikšmingą įtaką emocijoms. Tad tyrime ypatingas dėmesys bus skiriamas moterims vartojančioms hormoninę kontracepciją.

Bendravimas tarp partnerių vyks tiek gyvai, tiek nuotoloiniu būdu. Sukauptomis žiniomis ir pirmaisiais tyrimo rezultatais bus dalinamasi lapkričio mėnesį planuojamose renginiuose - dirbtuvėse „Emocijų jutimas ir reguliacija” ir 12-osios Lietuvos neuromokslų asociacijos konferencijos metu.

Daugiau apie projektą:  http://www.hochschulkontor.lv/en/projekti/atbalstitie-projekti/the-processing-of-highly-salient-and-biologically-relevant-emotional-stimuli-gender-differences-and-relationship-to-sex-steroids/

2020 m. lapkričio 5 d. 11 - 15 val.

WEBINAR From emotion perception to regulation: workshop on socio-emotional functions.

WHERE. Online. More information abouth this event here.

2020 m. birželio 22 – 23 d. projekto pradžios susitikimas buvo organizuotas Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre ir internetu.